- šliauka
- ךliáuka sf. (1) Trg, Srj, šliaukà (2) Šl.
1. Trg žr. šliaukas.
2. Šl guminė žarna: Genys bačkon kala, kregždės šliaukon pila LTR(Žsl).
◊ kaĩp šliáuka labai (girtas): Jonis kaip šliaukà prigėręs Rdn.
Dictionary of the Lithuanian Language.
